Šiaurės vakarų kalnai

Šiaurės vakarų dalyje esantys didžiuliai kalnai.

Piers taip ir toliau laikėsi šiaurės krypties kol galiausiai išvydo kalnus. Šyptelėjo.
- Puiki vieta pasislėpi ir praleisti naktį.
Pradėjo žingsniuoti palei kalno papėdę vis po truputi kildamas į viršų.
- Gal rasime čia kokį šaltinį

Alice neatsiliko, ėjo tylėdama iš paskos, užsižiūrėjusi į kalnus. Aplink buvo ramu, tik pūtė švelnus vėjelis. Kažkur kalnų pusėje užstaugė vilkai. Alice nuo to krūptelėjo, tada pažiūrėjo į Piers.
- Kažkada girdėjau, kad vilkai žmonių vengia... Puola nebent būriais, kai būna visai išbadėję... Ar ne?

Piers stabtelėjo. Greit atsisuko į ją išskėsdamas rankas į viršų su siaubo iškreipta mina.
- Jie valgo merginas!
Tačiau po sekundės iškarto susiejokė ir atsirėmęs į kalno uolienas nuslydo ant žemės atsisėsti.
- Jie puola jei per arti jų namų, jei yra alkani arba jei turi jauniklių.
Ramiai paaiškino.

Alice jam taip staigiai pasisukus sekundei išbalo. Bet po to, jai supratusi, kad niekas nepuola, jos veidas nuraudo. Ji besisėsdama kažką niurzgėjo. Tarp jos žodžių buvo galima nugirsti kelias nuotrupas, kurios nekvepėjo komplimentais. Prisėdusi ji nusiramino ir apsižvalgė. Tada kaire ranka pasirėmė į žemę, o dešine pasitrynė petį.
- Keista, kai aplink nėra pastatų bei šurmulio. Taip ramu, vėjelis pastovus, ramus, nešaltas. - Ji pakėlė veidą į dangų.
- Aiškiai matosi žvaigždės. - Pridūrė.

- Kartais gerai pabėgti nuo šurmulio.
Šyptelėjo merginai ir pasiražė.
- Gaila kad neradom šaltinio.. Dar truputi paėjėkim ir sustosime įsikurti.
Tai taręs Piers atsistojo ir ištiesė ranką kad padėti jai.

(Aš pats galiu rašyti kad priėjo šaltinį ar kokią nors olą? Ar čia nuo tavęs priklausys?)

Alice atsiduso ir suėmusi Piers ranką atsistojo. Tolumoje, iš už kalnų viršūnių išlindo mėnulis. Jo šviesoje galima buvo įžiūrėti kiek toliau kažką spindint. Alice, atrodo, gerai matė tamsoje, nes ji sušuko.
- Žiūrėk, ten kalnų upeliukas! - Ir nubėgo link jo.

Piers patenkintas išsišiepė ir bėgte nusekė merginą. Pribėgęs prie upelio sustojo.
- Puiku. Čia ir apsistosime.. Noriu atgauti jėgas.
Piers kiek nepagalvojęs ėmė nusirenginėti prie merginos. Pirmiausia viršų, vėliau batus.

Alice nieko nepastebėjusi toliau sužavėta žiūrėjo į mėnulio šviesoje spindintį vandenį. Tada greit pasuko galvą, lyg norėdamas kažką pasakyti Piers, bet pamačiusi, kad jis persirenginėja tiesiog nuraudo ir nusisuko.
- Kitą kartą įspėk... - Pasakė, vis dar nusisukusi.

Susivokęs pats kruptelėjo.
- Atleisk.
Paliko kelnes ramybėje. Su jomis ir pradėjo bristi į upelį. Nors ir vėsu bet gera. Čia veikė šalčio tautos genai. Įbridęs mažiau nei iki kelių lėtai atsisėdo o galiausiai atsigulė. Gyliai įkvėpė ir iškvėpė. malonu, gera. Iš vandens kyšojo tik veidas. Mėnulio šviesoje vandenyje esantys plaukai spindėjo.
- Prisijungsi?

Alice tik nusipurtė pamačiusi, kaip Piers lyg niekur nieko įlipo į tokį šaltą vandenį.
- Man vien į tave žiūrint šalta darosi. - Tada ji sekundei nutilo. Galiausiai atsistojo ir lėtai priėjo prie vandens ir lėtai viena koja palietė vandenį. Greit aiktelėjusi tą koją atitraukė. Vėl susiėmusi lėtai įdėjo vieną pėdą į vandenį.

Piers šypelėjo ir kilstelėjo greit ranką šiek tiek aptaškydamas merginą, tačiau pats nesikėlė iš vandens. Liko gulėti.
- Nėra taip blogai kai atpalaiduoji kūna.
Tada šiek tiek susimastė.
- Koks tavo gyvenimo tikslas? Ką žadi daryti toliau?

Alice suspiegė, kai Piers ją aptaškė lediniu vandeniu ir išlipo iš vandens.
- Toliau? Dabar mano tikslas bus tave pamokyti. - Ji ištiesė ranką link Piers. Šalia jo pakilo nedidelė vandens banga aptaškydama Piers. Alice, atrodo, neteko žado.
- Ar... Aš tai padariau? - Paklausė netikėdama.

Piers susimuistė vandenyje ir jau kėlėsi keršyti su šypsena veide bet sustojo pamatęs jos nuostabą. Taip ir liko vandenyje apsirėmęs alkūnėmis.
- Tau tai pirmas kartas?
Susižavėjęs paklausė. Mat akimirka kai pačiam tai apvyko taip pat buvo nepamirštama.
- Padaryk dar kartą.

Ji atrodo pabudo iš nuostabos.
- Ne, ne pirmas kartas, aš tiesiog kiekvieną kartą panaudojusi magiją aikčioju. Žinai. Tiesiog dėl smagumo. - Pasakė su ironija balse. Visą laiką kol kalbėjo, ji, atrodo bandė susikaupti ir vėl padaryti tą triuką. Kalbėjimas tiesiog padėjo jai susikaupti. Nieko neįvyko.

- Aš manau kad tau reikia motyvacijos.
Šį kartą Piers mostelėjo ranka ir vanduo pats pakilęs aptaškė merginą.

Ši sucypė, bet šį kartą įširdusi. Vėl ištiesė ranką, bet nieko neatsitiko. Tada giliai įkvėpė ir nurimo.
- Gal kitą kartą. Dabar aš jau tiesiog per daug pavargusi - Ji nusižiovavo.

Piers atsistojo iš vandens.
- Atleisk.
Tarstelėjo ir paėmęs savo viršutinį rūbą apgaubė ją iš nugaros.
- Pailsėk. Ryt laukia sunki diena. Aš dar tuo tarpu paieškosiu ko užkasti.

Ji buvo pavargusi, taigi neprieštaravo tik sumurmėjo kažką, kas buvo panaru į "Ačiū" ir paėjėjo truputį į šoną pradėjo ieškoti patogios vietos miegui.

Tuo tarpu Piers vakštinėjo netoliese ieškodamas konors valgomo. nesvarbu uogos ar grybas. gal net kažką gyvo išsikeptų gerai paplušėjus. Po truputi tolo nuo merginos vis užlipdamas ant kokios uolos.

Tamsoje jei ir buvo grybų, juos įžiūrėti buvo neįmanoma. Uogų buvo galima rasti, bet neatpažįstamų. Kai jau atrodė, kad nieko nepavyks rasti, Pasigirdo tylus garsas - kanopų bilksėjimas pritildytas samanų.

Piers sustojo ir sukluso. Lėtai ranka nuslydo link peilio už diržo kurį pasiemė Tavernoje. Kuo tyliau ėmė sėlinti garso šaltinio link. Primerkęs bandė įžiūrėti kas gi tamsoje ir kokiu atstumu.

Jam sėlinant pro šakeles krūmuose pasimatė properša. Joje žolę rupšnojo vieniša stirna.

Vieniša tai vieniša. svarbu be jauniklių. Piers stipriau sugniaužė kumštyje peilį. Dar keli lengvi žingsniai ir vaikians pasileido bėgti į stirną ir nespėju jai pakelti galvos nuo žolės, smeigė peilį į kaklą. Viena ranka apkabino jos kaklą ir laikė kol ši baigė spurdėti. Tada atsiduso. Susivokė kad nemažai kelio nuėjo nuo šaltinio. Nuvalė peilį į samanas, užsikišo už diržo, persimetė stirnos kojas per pečius ir ėmė tempti. Kol atsidūrė prie tos pačios upės vietos buvo visai sušilęs ir pavargęs.

Viskas buvo ramu. Alice jau miegojo, atsirėmusi galvą į iš po žemės styrančią medžio šaknį. Kažkur tolimesniame medyje karksėjo varna.