Taverna

- Ne man - tau.- Pasakė tokiu pakankamai šaltu balsu ir po kiek laiko nusišypsojo.
- Be to, turiu gauti kai ką.

Senasis karys kreivai šyptelėjo.
- Man nereikia šviesos.
Smuklininkas nusijuokė.
- Tikra tiesa. Redžis galėtų sekti savaitės senumo kiškio pėdas debesuotą naktį oloje. - Redžį atrodo patį prajuokino toks smuklininko palyginimas. Tuo metu grįžo Džoana su maisto atsargomis.

- Tada ačiū už pagalbą.- Pasakė vis dar su šypsena veide, bet ir taip, jis nelabai mėgo šypsotis, bent ne dabar, kai reikėjo jam rasti savo mokytoją. Jis atsisuko į šarvuotą vyrą.
- Man reikia į žvėrių karalystę, nuvestum?

- Aišku. Iki ten bus lengva, bet ją pasiekus pasidarys sunku. Aš galėsiu tave įvesti vidun, bet ten galioja kitokie įstatymai. Daugelis turbūt susilaikys ir nekviest tavęs į dvikovą. Bet jei taip atsitiktų, aš negalėsiu to sulaikyti. Tą padaryti galėtų nebent šamanas. Žvėrių klanai dažnai mėgsta surengti su naujais atvykėliais dvikovą, kad pamatytų jų jėgą. Laimėti tokią dvikovą šansų mažai. Iš tiesų tada kovoji ne tam, kad laimėtum, o tam, kad įrodytum, kad esi stiprus. Atmink tai. - Kalbėjo paladinas dėdamas į iš kažkur ištrauktą kuprinę maisto atsargas.
- Pasiruošęs? - Paklausė baigęs susidėti Džoanos atneštus daiktus.

- Hm..- Susimąstė, nors ir taip žinojo, kad jam reiks eiti.
- Man reikia sutikti vieną žmogų, jis man turi kai ką perduoti, taigi, galėtum jį surasti? Jis yra vienuolis, senas vienuolis..

- Gerai tada, eime. - Užbaigė ir išėjo pro duris į miesto gatves. Šuo nusekė jį iš paskos.
- Sėkmės jums. - Pasakė smuklininkas prieš pats eidamas miegoti.

Angel nusekė paladiną.