Senasis kelias

Senas, retai benaudojamas kelias. Jis veda nuo sostinės į pietus.

Keliu jojo šeši raiteliai, paskui juos pėdino dar trys nešuliniai arkliai. Diena buvo apsiniaukusi, nebuvo nei šilta, nei šalta. Atrodė, jog gali pradėti lyti. Vienoje pusėje, netoli kelio buvo spygliuočių miško pradžia. Kitoje buvo apleisti laukai, kažkada buvę dirbama žeme, Horizonte toje pusėje matėsi kalnai. Jų kelias ėjo miško pakraščiu iki vietos, kur miškas buvo išsiplėtęs ir uždengė kelią. Kažkur miške įvairiausiais balsais suokė paukščiai, šalia ant vienos šakelės keliauninkus stebėjo voverė.

Ken'moras ir toliau muistėsi ant balno, mastydamas kad tikrai reiks šarvuose pasidaryti skylę uodegai. Nors ir atrodė užsiėmęs savo reikalais, jis atidžiai klausėsi ar neišgirs kur kokio pašalinio garso.

Heledh nebyliai stebėjo viską. Ausys buvo įtemptos lyg šikšnosparnio, ors ir buvo galima pagalvoti, kad ji tuoj užmigs beisisupuodama balne. Viena akimi įtariamai nužvelgė voverę.

Voverė toliau tupėjo ant šakos, nejudindama nei ūselio. Greit jie prajojo pro šalį. Prie miško diplomatas kartu su sargybos vadu, joję priekyje sustojo.
- Man kažkas čia nepatinka. Negaliu suprasti kas, bet kažkas ne taip. - Negarsiai pasakė.
- Gal tada reiktų išsukti iš kelio ir joti aplink? - Pasiūlė kapitonas. Diplomatas pagalvojo, bet tuojau papurtė galvą.
- Per ilgai užtruktų. - Tada apsisuko ir visai komandai pasakė.
- Jojame tyliai, neišsukame iš kelio, stengiamės nepamesti vieni kitų iš akių. Jojame po du, kad partnerį visad turėtume šone, taip niekas neatsiliks, nepasimes ir nebus sugriebtas iš pasalų. O jei ir bus, partneris galės perspėti visus. Aš josiu priekyje, už manęs kapitonas su vienu nešuliniu arkliu, už jo abu miesto sargybiniai, už jų samdiniai, gale bus kiti du nešuliniai arkliai. - Išdėstė viską ir laukė kol visi persirikiuos. Belaukdamas dar sumurmėjo.
- Atsarga gėdos nedaro...

Heledh paragino žirgą ir stojo į nurodytą rikiuotės vietą. Balsas jos vydoje jau pradėjo nerimauti. * leisk mane lauk, leisk mane lauk, tuoj aš jiems minkštąsias muštiniais paversiu*.

Ken'moras pasiekė savo vietą ir išsitraukė savo arbaletą. Po truputi žvalgydamasis atgal ir į šonus jį užtaisė.

Visiems susirikiavus Diplomatas dar kartą nužvelgė paskui jį besitęsiančią koloną, tada pajudėjo. Įžengus į mišką pasidarė dar tamsiau. Saulė ir taip buvo uždengta debesų, o dabar, kad ir kiek šviesos ji prieš tai davė, ir ta buvo užstota medžių. Čia buvo mirtinai tylu. Jokio paukščių čiulbesio, jokio čirpavimo. Vienintelis garsas - tai neramiai prunkščiantys arkliai bei kanopos bildinčios į kietą žemę. Kelias buvo apaugęs, vos beįžiūrėimas, bet atrodo vedlys žinojo kur eiti. Jis pats pasitaisė abu lenktus kardus, kabančius prie šonų. Miškas tiesiog slėgė juos, dusino, kažkoks priešiškumas bei pavojus jautėsi ore taip stipriai, kad beveik buvo galima jį užuosti. Abu sargybiniai sutartinai išsitraukė ilgus kalavijus kabėjusius ant nugarų. Vienas buvo kairiarankis, kitas dešiniarankis, taigi gavosi puiki komanda.

Atvirkščiai nei kiti, Hel jautėsi puikiai. Matyt dėl to, kad buvo pratusi prie tamsos ir tokio slogumo.Ji nusimetė gobtuvą nuo galvos ir po truputi pradėjo nurišinėti raištį nuo akies.

Padaras žvilgčiojo į priekį ir į bendrakeleivę stengdamasis pamatyti kas priešakyje.

Jie taip ir keliavo toliau, kol už nugaros dingo blausi švieselė, kur buvo įėjimas. Po to dar truputį paėjus virš galvų akies mirksniu pralėkė kažkoks šėšėlis. Nuo jo jau ir taip įbauginti arkliai visai pašėlo. Pradėjo stotis ant dviejų kojų ir žvengti kaip pašėlę. Kiekvienas bandė išsilaikyti balne kaip galėjo.

[Roll Use Skill dice. Išriedėjus 1-4, arklys jus numeta, išriedėjus 5-8, nusineša nežinia kur, 9-10, išsilaikote balne ir sutramdote arklį]

Diplomatas bandė sutramdyti gyvulį jėga bei savo valia.

Wandering Spirit carried out 1 launched of one Use skill :

Sargybos vadas savo arkliui šnibždėjo į ausį, bandydamas nuraminti, nešulinio arklio vadeles laikė suspaudęs rankoje šalia.

Wandering Spirit carried out 2 launched of one Use skill :

,

Abu sargybiniai bandė kažkokią kombinaciją ir raminimo ir jėgos.

Wandering Spirit carried out 2 launched of one Use skill :

,

Kiti du nešuliniai arkliai pabėgo.

Ken'moras suleido nagus į balną ir stengėsi nuraminti gyvulį.

The member 'Kenmor' has done the following action : Actions

'Use skill' :

Heledh tvėrėsi vadelių ir tempė jas žemyn, kad neleist žirgui pasileist šuoliais.

The member 'Heledh' has done the following action : Actions

'Use skill' :

Diplomatas tempė taip, kad nuvirto su visu žirgu.
Sargybos vadą abu arkliai nunešė kažkur į mišką.
Abu sargybiniai buvo išmesti iš balnų.
Heledh arklys stojosi piestų, tempiamas už vadelių, kol galiausiai persisuko į kitą pusę ir nušuoliavo kažkur į mišką toliau nuo visų lyg pamišęs.
Ken'mor, plyšus kažkuriam raiščiui, nulėkė nuo arklio su visu balnu
Arkliai dingo visi, arklius vis dar turėjo tik sargybos vadas bei Heledh, bet jie abu buvo pradingę kažkur miške.

Diplomatas atsikėlė keikdamasis.
- Tegul Shataras griebia tą gyvulį. - Pasakė. Keldamasis ir purtydamas nuo savęs prilipusius lapus. Tada atsiduso.
- Atrodo keliausim jų ieškoti. Aišku, norint juos greičiau surasti būtų geriausia išsiskirstyti, bet taip nesaugu. Kad ir kas ten buvo, atrodo, būtent tai ir bandė padaryti, antraip kam jam gasdinti mūsų arklius? - Diplomatas pasisuko į kitus.
- Na, ką jūs manot? Už išsiskirstymą ar likimą drauge šitame prakeiktame miške?

Tuo metu Heledh arklys toliau bėgo lyg pamišęs, sukinėdamasis į šonus tik jam žinoma tvarka, neatsitrenkdamas niekur tik per stebuklą. Greit sumaišties garsai nutolo.
[Heledh ridenk vėl, šį kartą 1-5 nukrenti nuo arklio, 6-10 išsilaikai balne ir sutramdai gyvulį]

Nepažinodamas gyvulio negali žinoti kaip su juo elgtis. Prisiminė kažkada senai mokytojo sakytus žodžius. Heledh nežinojo ko daugiau griebtis žirgui pasileidus šuoliais kaip tik stengtis negauti iš medžio šakos makaulėn ir neatsijungti. Kadangi koja buvo istrigus kilpoje nušokti taipogi neturėjo galimybės.
- prakeikimas- sumurmėjo vengdama šakų.

The member 'Heledh' has done the following action : Actions

'Use skill' :

-Pirma reikia surasti kitus musiškius. Išsisklaidę tapsim lengvu taikiniu. Jai seksim paskui merginą gryšim atgalios, bet turėsim daugiau šansų rasti tuo gybulius su visom mūsų atsargom. O kapitonas gal bus įrengęs stovyklą.

Heledh nulėkė nuo arklio ir nukrito kažkur į lapų krūvą. Arklys nudundėjo keliu toliau, kol galiausiai kanopų garsas nutolo ir dingo.

- Gerai, padarysim taip. Pasiskirstysim į dvi grupes. Vieni eis į dešinę nuo kelio, kiti į kairę. - Jis pradėjo ieškoti kažko apsiausto kišenėje. Galiausiai išsitraukė kompasą.
- Samdinį, tu eisi su manim. Tie du - jis linketėjo į abu sargybinius - per daug gera komanda, kad juos būtų galima išskirti. Jie taip pat turi kompasą. - Diplomatas linktelėjo. Atsisukęs į Ken'mor dar paklausė.
- Beje, ar tu turi vardą? Nes visąlaik kreiptis į tave "samdinį" kažkaip keista.

Diplomatas:

[hp=400]
[2xStrong Attack*3]
[1xStrong Attack*6]
[skill:Bladestorm - sužeidžia visus priešininkus ataka 1xstrong*4]
[Skill:Blademaster - ?]
[Skills:?]

-Aš Ken'moras, iš Žemės tautos. Bent jau man taip visi sako. -tai taręs jis pradėjo tikrinti ar nieko nepamentė ir išsitraukęs kardą su arbaletu pasiruosš keliauti.

Heledh minkštai nusileido lapuose. Sedėjo be vieno bato. Paaukojo šį, kad kojos neišsisuktu vost tik pajautė kad pradėjo prarasti liksvarą. Ji nuspyrė savo kitą batą ir nieko nelaukdama pradėjo burti savo kloną. Žalia akis sušvito sukurdama žalios šviesos pliupsnį kuriam nurimus šalia merginos jau stovėjo juodaplaukė jos kopija. Rankose laikė kataną.
- duok man juos! duok man juos! aš noriu!- šokinėjo iš vienos vietos iš kitos katana kapodama aukštesnę žolę lyg ieškotu priešininkų.
- Pradžiai turim surasti savo samdytoją. Atvėsk- atsistojusi taipogi išsitraukė kataną ir apsidairė.- kad aš daugiau sėsčiau ant to kvailo padaro.

[Use skill: Another me]

Aplink buvo vien vienodi medžiai. Ten kur pralėkė arklys matėsi nulaužytos šakelės ir išsklaidyti lapai. Aplink buvo tylu. Vienoje pusėje toliau matėsi ola. Kažkur toliau, per tokį atstumą, kad vos buvo galima girdėti kažkas sukrebždėjo.

Diplomatas linktelėjo.
- Aš Gakalas. - Psisistatė.
- Eime, seksime nulaužytomis šakomis bei išsklaidytais lapais. Bent jau kiek sugebėsime. Ką gali žinoti, kas gali dėtis tokioje vietoje. - Kalbėdamas žvalgėsi į medžių viršūnes, nes būtent ten pralėkė padaras išgasdines arkliu.
- Jei ką susitinkame čia po trijų valandų. Jei kitų dar nebus palaukiame dieną. Visvien iki nakties neespėsim išsikapstyti iš šio miško. - Pabaigęs kalbėti diplomatas pajudėjo. Jo kiti du sargybiniai pajudėjo į kitą pusę.

Ken'moras pasiėmė smilgą ir uždėjęs rankas ant ginklų nupėdino paskui darbdavį.
-Kažkaip nepaklausiau kur tinksliai mes keliaujam, ir koks kelionės tikslas?

-tsk- piktu žvilgsniu stebėjo medžius Heledh. - sekime kanopų pėdsakais- šie buvo akyvaizdžiausi pėdsakai palikti žirgo- taip grįšime prie mūsų išsiskyrimo vietos.- Nieko nelaukdama pasileido pėdsakais atgal. Paskui Hel ir jos antroji pusė. Tik ši nusprendė keliauti medžių šakomis. Tamsiaplaukė mergina sekį Heledh lyg koks šešėlis iš viršaus.