Taverna

Čia puiki vieta visiems nuotykių ieškotojams - galima išgirsti įvariausių paskalų, gauti darbų. Taip pat visada atsiranda girtuoklių su kuriais galima susimušti ir išmėginti jėgas. Žemės tautos alus yra vienas geriausių. Tavernose dažniausios užduotys - tyrinėjimas.

Prasivėrus tavernos durims daug, kas pamanė jog vėjas jas pajudino, nors į vidų tyliai į slinko Ken'moras, ir nusižiūrėjas pakankamai įkaušusį lankytoja atsistojo kitojo jo stalo pusėje. Iš už stalo matėsi tik didelės ir alkanos padaro akys.

Vyras, išlindus kažkokio jam nematyto padaro viršugalviui išsigandęs truktelėjo atgal, nuvirsdamas nuo kėdės ir apsipildamas alumi. Tada atsistojo, atgal pastatė kėdę ir vėl atsisėdo. Galiausiai nežnodamas, ar mato tikrą padarą lėtai ištiesė link jo ranką, norėdamas pačiupinėti. Ne visi tavernos lankytojai buvo nustebę. Kai kurie buvo gridėję apie Ken'mor, taigi jie greit ir tyliai papasakojo apie tai kitiems.

Padaras leidosi glostomas, bet tuo pat metu po truputi traukė glostančiojo bokalą su alumi link savęs.

Nustebęs žmogus nė nebežiūrėjo į bokalą. Galiausiai jis atitraukė ranką. Tada palikdamas porą bokalų alaus, už kuriuos jau buvo užmokėjęs ant stalo atsistojo ir vis dar su ta pačia pritrenkta išraiška išėjo iš tavernos. Galima buvo girdėti kaip jis panosėje kažką murma, aiškiai girdėjosi tik žodžiai "girtas", "sapnai", "velnio gėrimas", kol durys užsidarė ir jis dingo gatvėje.

Ken'moras prisitraukė bokalus prie savęs ir užsiropštęs ant kėdės, su plačia šypsena pradėjo juos tuštinti. Atsargiai žvalgydamasis aplinkui, jis nejučiomis pradėjo klausytis aplinkinių pokalbių.

- ...Ne, neturime ko ten siūsti. Niekas nenori užsiimti tokiu darbu net siūlant 70 auksinių! Ar gali patikėti? Aišku, darbas purvinas ir pavojingas, bet pakankamai paprastas. Nežinau, ką dabar reiks daryti. Nueičiau ten pats, bet... - Girdėjosi iš vienos pusės.
-
...Tikrai? Jis sakė, kad ten lobis? - Nusijuokė moteris - Žinau aš tuos jo "lobius". Ne, nepertrauk. Nesvarbu, kad sakė "šį syki iš tikrųjų". Kaip jis būtų galėjęs atrasti lobį ir juo labiau apsaugotą, kad pats negali jo pasiimti, jei visą laiką praleidžia gerdamas? Turbūt tas jo lobis - bokalo dugne - Pasakė ir abi prie gretimo stalo nuo Ken'mor sėdėjusios moteriškės prapliupo juokais.

Dar prie kito stalo, smuklės kampe sėdėjo tylus ir vienišas vyriškis. Jis atrodė psilėgtas. Prie kitų
- ...Taip, perduos naktį. O kas sargybiniams klausi? Na, juo tyliai pašalins. Kai bus rasti ryte, jau bus per vėlu. Tada keli kyšiai, kelios paslaugos ir viskas nutils. - Vis žvalgydamasis sėdėjo įtartinos išvaizdos veidą prisidengęs vyras ir kalbėjo su kaulėtu žmogysta, kuris visą laiką nervingai kyščiojo liežuvį.

Prie kitų staliukų buvo kalbama apie kasdienius darbus, buitį, šokius, draugyste bei išsiskyrimus ir panašius dalykus.

Padaro ausys truputi suvirpėjo išgirdus minint 70 ausiniu, todėl jis stengdamasis per daug neatkreipti dėmesio įsistebeilino į ten esančius žmones.

Du žmonės sėdėjo niūrūs. Priešais vieną stovėjo tuščias alaus bokalas. Abu tylėjo. Staiga antrasis, prie kurio nebuvo boklo prabilo.
- Gal pakabink daugiau skelbimų? - Pasiūlė. Žmogus su alaus bokalu priešais save niūriai dėbtelėjo į jį.
- Lyg tai galėtų padėti. - Atsakė ir toliau niūriai sėdėjo, atsirėmęs kakta į stalą, o rankomis apsikabinęs tuščią bokalą.

Pakilęs nesinas pustusčiu ir pilnu bokalasi, Ken'mors ramiai prislinko prie sėdinčiųjų. Pilnajį padėjo priešais tuščią indą, atsisėdęs ant siuolo jis dirščiojo tai į vieną tai į kitą sėdintyjį.
- Labai jau niūrųs tamstos, šią saulėtą dieną. Gal kaip nors galėčiau pakelti jūsų nuotaiką?, - atsakė su plačia šypsena.

Abu žmonės pažiūrėjo į Ken'mor. Tada žmogus be bokalo nušvito. Žmogus su tuščiu bokalu nė nepakėlė akių.
- Ei, bet gi tu samdinys. Galbūt ir galėsi padėti. Supranti, mus ištiko tokia problema. Banditai bandė apiplėšti vieną alchemiką. Šis nepasidavė. Per kovą išvirto viena brangių mikstūrų dėžė. Visos jos susimaišė ir nubėgo į kanalizaciją. Viskas būtų tuo ir pasibaigę, nes laiku atėjo sargybiniai ir banditus susėmė, bet nuo susimaišiusių mikstūrų kanalizacijos žiurkės užaugo dydžio sulig šunimis. Nuo to atsirado galybė problemų. Mes ieškome ko nors, kas galėtų tas bjaurybes išnaikinti. Aišku, už tai dosniai atsilyginsime.

-Skamba įdomiai. O koks atlygis butu už šią paslaugą? - primerkęs akis padaras nužvelgė kalbėjusį. - Ir iki kada viską ten reikia išvalyti?

- Atlygis - 70 auksinų. - Prabilo iki tol gulėjęs ant stalo žmogus. Jis viltingai pakėlė galvą.
- Išvalyti reiktų kuo greičiau. Gausi atlygį padaręs darbą.

-Už 10 auksinių, pradėsiu tvarkyti šia problemą jau dabar pat. O likusius duosit atlikus užduotį, - Ištarė padaras ištiesdamas ledeną su delnu į kalbėjusįjį.

Žmogus pažiūrėjo į jo leteną nepatikliai.
- Jei su tokiomis sąlygomis sutiktume kiekvieną kartą, dabar jau būtume bakrutavę. - Tada pasikasė pakaušį bei pažiūrėjo į savo draugą.
- Žinau, kaip sutvarkyti šią bėdą. Gregoris eis su tavim. Taip tu žinosi, kad mes tavęs neapgausim ir sumokėsim, o mes žinosim, kad tu nepabėgsi su pinigais. Sutinki? - Paklausė.

-Žinoma, -pasakė nušokdamas nuo kėdes, ir iššiepdams plačia šypsena. Ken'moras laukė kol naujas jo kompanjonas pasiruos eiti.

žmogus šyptelėjo. Jo draugas, kuris turėjo eiti su Ken'mor atsiduso.
- Eime, parodysiu kelią. - Pasakė ir išėjo iš tavernos.

Stengdamasis neatkreipti nereikalingo dėmesio Ken'moras įpėdino pro duris iš vėl pradėjo akimis ieškoti aną kartą sutikto girtuokio, tikėdamasis vėl nemokamai gauti gėrymų.

Girtuoklio nebuvo. Atrodo kalbėdamas, kad reiks mesti gerti, jis nejuokavo. Daugiau viskas tavernoje buvo taip pat, tik kai kurie veidai pasikeitę.

Padarui teko prieiti prie baro ir pasidomėti:
-Gerbiamasis gal galit pasakyti, kiek pas jus kainuoja nakvynė ir maistas šioje įstaigoje? -Ken'moro veidą nušvietė šypsena.

Smuklininkas pažiūrėjo į Ken'mor.
- Žiūrint ko tiksliau nori. Jei nori vien kampelio, kur galėtum ramiai pernakvoti ir pusryčių kainuos 3 auksinus.

-Taip būtent to ir norėčiau. Tai net neturi būti didelis kambarys, tiesiog toks, kad niekas netrugdytų man žailsėti.
Padaras prarodė monetas smuklininkui.

- Suprantama. - Atsakė smuklininkas. Pakvietęs vieną padavėją liepė parodyti Ken'mor kelią iki kambario ketvirtame aukšte. Taverna buvo vienas iš pastatų sukurtų bei palaikomų magijos pagalba, todėl buvo neįprastai aukšta. Priėjusi viena padavėja atsistojo prie laiptų, laukdama Ken'mor. Smuklininkas ištiesė ranką paimti pinigų.

Ken'mors padavė 3 monetas ir pabėgėjo, kad neatsiliktų nuo pavėjo.

Padavėja pradėjo lipti laiptais. Užlipę keturi aukštus jie pateko į koridorių. Juo jie paėjėjo iki trečių durų dešinėje. Padavėja maloniai nusišypsojo ir atidarė duris. Kambarys buvo nedidelis, jame nieko nebuvo išskyrus lovą, mažą medinį stalą bei kėdę. Ant stalo dar stovėjo žvakidė su žvake. Langas buvo į vartų pusę. Padavėja atlikusi savo darbą patraukė atgal link laiptų.