Taverna

Šviesi taverna, kur visada aidi juokas. Čia niekada nekyla muštynės, nepasigeriama. Žmonių kuriems reikia pagalbos yra ir čia. Tavernose dažniausios užduotys - tyrinėjimas.

Angel su užrištomis akimis atėjo į taverną. Jis atrodė kaip aklas, todėl visi tiesiog atsitraukdavo jam iš kelio. Jis nuėjo iki baro ir atsisėdo ant kėdės. Pasigirdo į žemę atsitrenkiantis medis.
- Ieškau kelio į Žvėrių karalystę, gal galit padėti?- paklausė jis rimtu balsu.

Geraširdis stambokas, pražilęs bei kiek praplikęs smuklininkas pažiūrėjo į Angel. Jo tankūs antakiai pakilo į viršų išgirdus tokį klausimą.
- Sveikas keliauninke. Nesiūlyčiau tau ten keliauti. Mažai tesugrįžta iš ten. Nemaža dalis prisijungia prie jų, sužvėrėja, kiti mišta. Pavojinga vieta. - Smuklininkas papurtė galvą, lyg patvirtindamas savo žodžius, kad tikrai pavojinga.

- Turiu vieną pažystamą, vienuolį, kuris ten nuvyko. Jis man turi perduoti vieną brangų daiktą, vieną seną lazdą, išdrožta iš seniausio, kada nors buvusio medžio, todėl man reikia ten nuvykti.

Smuklininkas liūdnai pažiūrėjo į Angel ir vėl papurtė galvą.
- Jaučiu, kad tai gali prastai baigtis, bet... - Jis nutilo.
- Jei tikrai nori ten patekti, keliauk tiesiai į pietus. Bet būk atsargus. Ypač kai pasieksi sieną. Girdėjau neseniai ten kažko buvo atsibasčiusi Inkvizicija. Ir ne Baltoji Inkvizicija, o Raudonoji. - Tada padvejojo.
- Jei nori, galiu rasti tau vietą pernakvoti. Nereiks mokėti, tai mažiausia paslauga, kokią galėčiau padaryti narsiam kariui.

Angel linktelėjo.
- Broli, ačiū už pagalbą, bet mano draugas laukia, negaliu jo nuvilti ir tuo labiau - leisti jam mirti, nors jo atveju tai neįmanoma.- Taip, Tai Lungas nebuvo kažkas iš šito pasaulio, jis buvo ankščiau vadinamas dievu, jis sukūrė pasaulių medį - Igdrasilą. Tai iš jo yra padaryta septintoji lazda, bet su ja vaikinas turės būti labai atsargus.
- Kiek kainuoja nakvynė?- Paklausė ramiu balsu.

- Na, kad ir kur tu įsipainiojęs, jaučiu pareigą tau padėti. Gi tavo dėka visi šventikai saugiai spėjo išsigelbėti iš šventyklos, kol dar nepasirodė tas... Padaras. Kaip jau sakiau, rasiu tau kambarį - nemokamai. - Smuklininkas buvo paprastas, geraširdis žmogus, kuris nežinojo apie jokius Igdrasilus, dingusius jau prieš salos atsiradimą, nei apie kitus pasaulius. Jo visas pasaulis buvo jo taverna.

- Tai buvo Golemas, magiškas padaras, kurį galima iškviesti įdėjus papraščiausią burtažodė ant popieriuko parašytą į jo burną. Ji labai lengva pasigaminti, suteikti jam proto yra sunkiausia, o priversti paklusti - beveik neįmanoma, bet visi jie sukietėja didelėje temperatūroje ((cha cha, nesenai pas mane knygoje buvo Golemai, žinau kaip juos įveikti ;DDD)) O drėgname ore jie tiesiog išsilydo.- Pasakė iš pažiūros aklas Angel.
- Bet ačiū, kad man padedi.

Smuklininkas tik sumirksėjo, sunkiai suprasdamas, ką pasakė Angel.(Kiekvienoj istorijoj golemai kitokie. Ir kad juos taip aprašė Michael Scott, nereiškia, kad ir čia jie tokie pat.).
- Puiku. Šiandien yra daug laisvų kambarių. Kur norėtum? Antrame ar trečiame aukšte? Ir ar tau svarbu, kurioje pusėje bus langas?

((Skaitei ir tu tą knygą? ;DD be to, nepaneiksi fakto, kad ji yra iš purvo arba molio, taigi toje knygoje rašyti žodžiai yra arčiausiai tiesos))

- Man visiškai nesvarbu, svarbiausia vieną naktį pailsėti, nes nebeatsimenu, kada paskutinį kartą miegojau.- Pasakė atsistojęs nuo kėdės.

(Šiuo atveju golemas nebuvo visai vientisas, sudarytas iš griuvėsiu, taigi ir jo veikimo principas kiek kitoks.)
- Puiku. Džoana! - Sušuko smuklininkas. Greit iš minions atėjo žavinga raudonplaukė mergina.
- Taip? - Su šypsena paklausė ji.
- Gal galėtum palydėti mūsų svečią į jo kambarį. Manau trečiame aukšte, prie lango į mažają gatvę turėtų tikti. - Pasisuko į Angel. - Tai turbūt ramiausia vieta mūsų tavernoje, ten galėsi ramiai pailsėti. - Smuklininkas baigęs linktelėjo Angel ir pasisuko paklausti, ko norėtų išgerti kitas žmogus. Tuo tarpu Džoana nužvelgė Angel savo spindinčiomis akimis ir mirktelėjusi jam pasisuko.
- Paskui mane. - Pasakė ir nuėjo link laiptų.

Angel nors ir blaškomas daugelio garsų, bet sugebėjo nusekti merginą.

Kylant laiptais į viršų viskas tilo, kol pasiekus trečią aukštą vos besigirdėjo šurmulys apačioje. Ten šurmulys buvo aprimęs, nes kažkas buvo pradėję dainuoti. Girdėjosi nuotrupos.

We rode down to River Iralell just to see the Taren come.
We stood along the riverbank with the rising of the sun.
Their horses blacked the summer plain, their banners blacked the sky.
But we stood our ground on the...

Toliau nebesigirdėjo nuėjus iki koridoriaus galo, kur buvo Angel kambarys. Džoana iš kažkur išsitraukė raktą ir dar kartą mirktelėjusi Angel jį padavė.
- Jei ko prireiks, aš būsiu apačioje. - Pasakė praeidama. Greitai Angel jau girdėjosi, kaip ji lipa laiptais žemyn.

Angel atsiduso ir greit susiradęs rakto skylę atsirakino duris. Atsidaręs jas uždarė ir susiradęs lovą pasidėjo savo lazdas. Aišku atsigulęs iš karto nulūžo, net nusirengti nespėjo vaikelis.

Kambaryje už lango stovėjo medis. Ant medžio tupėjo didelė varna. Ją apšvietė mėnulis. Varna sukarksėjo, lyg pranašaudama kažką blogo.

Angel stovėjo ant apvalios idealiai lygios platformos. Ji buvo apipiešta keistais dalykai, bet nebuvo įmanoma įžiūrėti kuo. Viskas iki pat horizonto buvo juoda. Į visas puses. Kažkur šone stovėjo vaikinukas mėlynai-žalios spalvos plaukais. Kitoje platformos pusėje kažkas stovėjo. Neaiškus siluetas pasisuko į Angel. Ir nors nebuvo galima įžiūrėti jo bruožų, bet tas padaras kėlė neapsakomą siaubą bet kurioje gyvoje būtybėje. Tai buvo Siaubas, nuo kurio nebelikdavo vietos mąstymui ar logikai, tiesiog kiekvienas instinktas, kiekvienas raumenėlis rėkte rėkė - "bėk!" Net kai žinojo, kad tai padaryti neįmanoma. Padaras priėjo prie Angel, kuris atrodo buvo sustingęs. Į tą daiktą nebuvo įmanoma tiesiai žiūrėti - akys tiesiog nuslysdavo. padaras arba ištįso, tada palinko link Angel ir jį prarijo.

Už lango varna buvo dingusi. Jos vietoje ant medžio buvo likusi kruvina dėmė. Dar buvo tik nakties pradžia, taigi Angel dar nebuvo spėjęs pamiegoti.

Kadangi Angel jau buvo tapęs aklu, tai net ir sapnuose jis buvo aklas, todėl greit pašokęs apsidairė. Susiradęs savo lazdas atsiduso. Nieko negirdėjo, todėl atsistojęs greit išėjo pro duris ir nulipo laiptais. Priėjęs prie baro atsiduso.
- Man reikia palydos, kitaip tariant reikia sąžiningo žmogaus, kuris man atstotu akis.- Pasakė ramiu balsu.

Smuklininkas nustebęs pažiūrėjo į jį.
- Bet tu nepamiegojai daugiau dviejų valandų! Išsimiegok, iki ryto būtinai surasiu ką nors, kas galėtų tau padėti. - Salė buvo ištuštėjusi - visi išsiskirstė miegoti arba išėjo į namus. Tik kelios merginos, kurios nešiodavo gėrimus dabar tvarkė taverną.

- Negaliu laukti ryto..- Pasakė galvodamas apie košmarą, kurį sapnuoja jau kelis metus iš eilės.
- Bet tada bent ačiū, kad leidote išsimiegoti.- Nusišypsojo.

Džoana, kuri buvo tarp tvarkančiųjų taverną pakėlė galvą.
- O kaip dėl Redžio? Manau jis galėtų sutikti keliauti kartu. - Smuklininkas atrodo susimąstė.
- Taip... Galbūt... - Smuklininkui mąstant Džoana priėjusi prie Angel tyliai paaiškino.
- Redžis kažkada buvęs paladinas, ar bent jau jis taip pasakoja. Jis tavernos sargas. Nors čia ir taip saugu - sargui nėra ką veikti. - Ji sukikeno.
- Bent jau ne tokiam sargui. Jis visad šneka, kaip norėtų vėl iškeliauti.

- Hm...- Susimąstė.
- Jeigu jis pats norės, tai gali keliauti su manimi, svarbiausia, kad jis man parodytu, kur keliaujam, nes būti aklam nėra pats geriausias dalykas.- Pasakė atsidusdamas.

Džoana uždėjo vieną ranką jam ant peties ir tyliai pasakė.
- Vargšelis... - Tuo metu smuklininkas išėjo ieškoti Redžio.
- Kaip tu susigaudai aplinkoje... Nieko nematydamas? - Sušnabždėjo Džoana priėjusi dar arčiau.

Jis rodomuoju pirštu parodė į ausį.
- Girdžiu, užuodžiu, jaučiu.- Pasakė tris žodžius ir nusišypsojo.
- Tapdamas aklas, paaukojau vieną jutimo organą, bet įgavau tris stipresnius.

Mergina norėjo dar kažko klausti, bet grįžo smuklininkas. Ji atsitraukė. Paskui smuklininką įėjo šarvuotas karys. O jį sekė šuo.
- Nagi nagi, tai štai tas keliaujantis kovotojas, apie kurį pasakojai. Mielai pagelbėsiu jam. - Pasakė Redžis įeidamas. Nieko nelaukęs jis nuėjo prie Angel ir ištiesė ranką. Jo šuo sekė iš paskos.
- Ričardas Alaveras, jūsų paslaugoms.

Paladinas:

Nusišypsojo Angelas ir kažkaip sugebėjo paspausti jo ranką.
- Kaip matote, esu aklas, taigi man reikia palydos einant į kelias vietas.- Po to jis atsisuko į smūklininką.
- Atsiprašau, bet gal galėtumėte man duoti kiek maisto ir šviesos šaltinį? nors turiu lazdą kuri gali šviesti, bet energija man būtina kovoje.. galiu ir užmokėti už tai.- Pasakė su šypsena veide.

- Žinoma. Džo... - Jam dar nebaigus sakinio mergina jau buvo nuėjusi atnešti atsargų. Senasis kareivis siektelėjo pasikasyti pakaušio, bet aišku jam tai trukdė padaryti šalmas.
- Palauk... Bet jei tu aklas, kam tau šviesos šaltinis?