Pietinis kelias(Šv. Gernosto miestas - Šv. Džiusinijaus miestas)

Angel nusišypsojo ir nužvelgė savo naują ginklą. Tai vadinama jėga, kuri aprašoma legendoje, apie Gilitinę. Jis nejuto dabar nieko, bet tik ginklui pradingus ir atsiradus senai, bejėgiai lazdai, Angel, suklupo. Pradėjo Giliau alsuoti.
- Velnias..- Tyliai sušnabždėjo.

- Na, na ramiai. - Pribėgęs paladinas prilaikė Angel.
- Viskas bus gerai. Tik reikia kuo greičiau sustabdyti kraujavimą. - Pasakė traukdamas kažkokią salvę iš šarvų vidaus. Kad ir kur jis ją laikė, šarvai buvo susilamdę, o buteliukas sveikas.

]-5 hp Angel dėl kraujavimo]

((Pagaliau panaudojai mano idėja..))

Angel atsiduso ir atsigulęs atsirėmė į medį.
- Tokio jausmo dar neteko jausti nuo mano egzamino..- Pasakė pro Sukąstus dantis ir laikė ranka už žaizdos.

- Prakeikimas... - Sumurmėjo paladinas tepdamas žaizdą salve. Kad ir kas tai buvo, degino baisiau už ugnį. Bet užtat kraujavimas sustojo tą pačią sekundę.
- Tau reiktų pailsėti. Imk - Jis susirado kažkur ant kelio besimėtantį krepšį ir iš jo padavė Angel antklodę.
- Eik, prigulk. Aš viską čia aptvarkysiu.

Angel nusijuokė Ir sunkiai atsisėdo, bet dar sunkiau atsistojo. Lėtai priėjęs pasiėmė lazdą ir nusišypsojo.

Paladinas nuėjo apžiūrėti sužeistų banditų. Vieno šigydyti nebespėjo, o kitą išgelbėjo. Negyvėlius nutempė ir guludė į eilę. Tada prie kiekvieno sukalbėjo po maldą, kitas apeigas, kuriomis išlydimi mirusieji. Galiausiai nuėjo prie banditų vado ir pradėjo su juo kalbėti. Ką kalbėjo, nebuvo galima išgirsti. Angel buvo beprasidedanti karštinė.

Angel nusišypsojo ir atsistojo. Apsidairė ir kiek girdėjo juos abudu.

Paladinas galiausiai atsistojo ir grįžo prie Angel.
- Nieko keisto, kad tas plėšikas buvo toks stiprus. Jis dezertyras. - Pasakė priėjęs. Kuprinę, kurią iki šiol vis dar laikė rankoje padavė Angel. Kuprinėje buvo likę tik šiek tiek medikamentų bei daug maisto.
- Užkask.

Angel užsidėjo lazdą an nugaros ir paėmęs kuprinę išsitraukė šiek tiek maisto. Jam daug nereikėjo, todėl vos kelių kasnių užtekdavo.

- Pajudėkim toliau nuo kelio, nes mums reikia įsikurti stovyklavietę ir pailsėti. - Pasakė paladinas. Tada nuėjo prie banditų, pažiūrėti kaip jie laikos. Jų vadas galėjo paeiti. Kartu su juo jie pakėlė vienintelį vis dar gyvą banditą ir pradėjo jį nešti toliau nuo kelio.

Angel atsiduso ir dar šiek tiek užvalgęs atsisėdo ant žemės. Susikėlė kojas lotuso poza ir užsimerkė. Bandė pasiekti prisiminimus. Tolimus, dar vaikystės prisiminimus.

Paladinas su Baanditų vadu nunušė sužeistą banditą kažkur už tolėliau esančios kalvos. Tada senasis karys grįžo prie Angel.
- Ei! Sakaiau reiktų pasitraukti nuo kelio. Negerai pasilikti taip arti. - Pasakė artėdamas prie Angel.

- Nesiartink.- Pasakė Angel šaltu balsu. Jis bandė kažką prisiminti. Bet atsiminimai tik po kiek laiko pradėjo grįžti.

- Paklausyk. Aš keliavau po pasaulį užtektinai metų, kad žinočiau, kaip išgyventi. Kuo ilgiau čia sėdi, tuo didesnis šansas, kad tai blogai baigsis. - Paladinas sustojo, bet kalbėjo griežtai, greitai ir buvo kiek įsitempęs. Vis žvilgčiojo į abi kelio puses. Kažkur tolumoje jau gridėjosi kanopų garsas.

Angel išsitraukęs vieną lazdą atrėmė į žemę ir pakilo. Kabojo žemyn galva ir tik po kurio laiko atsistojęs normaliai nuėjo į šoną.

Paladinas Angel pakilus jį visą laiką skubino, beveik stumdamas tolyn. Jie judėjo link kalvelės, už kurios banditų vadas jau buvo pradėjęs kurti stovyklą.

Angel lėtai ėjo, rankoje nešdamas lazdą. Apie kažką galvojo.

- Prakeikimas, jei nepasiskubinsi, trinktelsiu tau per galvą ir pats tave iš čia išnešiu. Čia tau ne juokai. - Piktai pasakė paladinas. Jie jau buvo psuiaukelėje tarp kalvelės bei kelio.

Angel apsisukęs trinktelėjo Paladinui per ausį iš lazdos.
- Nepamiršk, kad vienas iš mūsų aklas.- Pasakė piktu balsu.

- Čia nėra kur nugriūti, tiesiog greitai eik tiesiai. Aš pasakysiu, jei reiks kur nors sukti. - Kantriai paaiškino paladinas. Smūgio net nepajuto per šalmą. Visą laiką karys žvilgčiojo per petį.
- Čia pavojinga vieta, jei mus ras prie lavonų. Netoli žemės bei žaibo tautos sienos. Čia ypač pavojinga dėl to, kad tie banditai buvo žemės tautos. Ir tai buvo jų pirmas bandytas apiplėšimas, taigi niekas negalės patvirtinti, kad jie iš tiesų buvo plėšikai. Tokioje situacijoje kūnus radę žmonės gali pagalvoti, kad tai mes buvome užpuolikai. Ypač dėl to, kad mes laimėjome ir esame kruvini. Koks banditas pultų už save aiškiai stipresnius priešininkus? Ar bent jau toks būtų pretekstas, nes žemės tauta jau seniai norėjo pasiimti šį gabalą žemės sau, jiems ir tereikia kibirkšties pradėti karą. - Nuo kelio pusės girdėjosi balsai. Paladinas bei Angel jau buvo beveik pasiekę kalvą.

Angel atsuko vieną ausį link garso pusės.
- Kažkas ateina.- Pasakė ir apsisukęs spragtelėjo pirštais. Pagriebė Paladiną ir jis su žaibu nulėkė už kalvos.

(Use: Flashlight) ((Kadangi ne kovos metu, tai pats supranti kiek))

Paladinas nustebęs apsižvalgė. Tada nusijuokė.
- Tai kodėl iš kart to nepadarei? - Papurtė galvą. Banditų vadas pašoko iš nuostabos jiems čia atsiradus. Bet pamatęs juos nurimo.
- Viskas gerai? - Paklausė. Paladinas nuėjo prie sužeisto bandito.
- Kaip jis laikosi? - Paklausė banditų vado.
- Neblogai, geriau nei tikėjausi. Kelios dienos ir atsigaus. - Paladinas tai išgirdęs linktelėjo. Tada atsiduso.
- Bet pirma mums jį reiks pergabenti toliau. Čia per arti kelio. Jie greit pradės paiešką, tikrai nepraleis tokios progos pro pirštus lengvai.

Angel nusišypsojo.
- Nenorėjau energijos naudoti.- Pasakė ir pasitikrino ar visos lazdos vietoje.
- Negaliu perkelti tiek daug žmonių.

- Nieko, keliausim pėsčiomis. - Pasakė paladinas jau ruošdamas neštuvus iš nežinia iš kur ištrauktų dviejų medžio šakų bei savo antklodės.
- Aš bei Harádas - jis parodė nykščiu į banditų vadą - jį panešime. - Baigęs ruošti neštuvus ant jų užkėlė sužeistą banditą. Banditų vadas atrodo, buvo susimąstęs.

Angel atsiduso. "Vėl vaikščioti..." Pagalvojo ir susikišo rankas į kišenes.