Vakarinis kelias

Retai naudojamas kelias. Jis veda nuo vandens tautos gilyn į ugnies tautą.

Grupė, kurioje buvo ir Heledh ramiai keliavo tuščiu keliu. Aplink matėsi tik kalvos bei lygumos, beveik visiškai plikos, su retkarčiais pasitaikančiais dygliuotais krūmais arba žalumos lopinėliais.

Kadangi žirgas keliavo kartu su visa kolona, o viskas aplink buvo taip migdančiai ramu, tai Heledh sumastė papinti arkliui karčius.

Arklys, pakliuvęs Heledh buvo ramus ir nesipriešino. Kelionė vyko stebėtinai ramiai, nors dažnai praeidami ugnies tautos žmonės ir nužvelgdavo svetimšalius keliauninkus nedraugiškai arba įtariai. Taip jie artėjo prie sostinės.

Supynusi kone visus žirgo karčius ir dar papuošusi juos žolėmis kurias pavyko nuskinti sėdint balne Heledh toliau nuobodžiavo dairydamasi. Kaip būvo įpratusi, nežiūrėjo žmonėms į akis, kad jų negazdinti nenormaliai ryškia akies spalva kuri šiek tiek priminė užkeiktus kūnus.

Jiems artėjant prie sostinės iš krūmų lėtai išlindo keli ginkluoti žmonės - aiškiai banditai. Bet keliauninkams labiau priartėjus suabejojo, ar verta prasidėti su tokiu ginkluotu būriu ir atsitraukė. Taip jie daugiau be jokių nuotykių pasiekė sostinę.