Miesto centras

Pačiame centre yra parkas. Jo viduryje stovi ugninis fontanas. Iš jo vietoj vandens trykšta kažkoks degantis permatomas skystis, taigi atrodo lyg trykštų skysta ugnis. Aplink stovintys namai beveik visi akmeniniai, nors yra ir medinių.

Vos svirduliuodama Leah ėjo miesto centru, mat ne per geriausiai jautėsi po tokios nakties.
-Reikia surasti, kur galėčiau pasigydyti žaizdas.
Vaikščiodama miestu dairėsi. Taip beeinant mergina sustojo tiesiai priešais ugninį fontaną. Šio degančio vandens grožis užbūrė merginą ir kurį laiką ji tiesiog stovėjo bežiūrėdama į fontaną ir bejausdama nuo jo tvelkiantį karštį.

Prie Leah priėjo šarvuotas sargybinis.Jis buvo dar jaunas. Šalmas neuždengė viso veido, metėsi geltoni plaukai.
- Panelę, jums viskas gerai? - Paklausė jis žiūrėdamas į jos kruvinus drabužius.
- Kas nutiko? Jei kas nors jus puolė, sakykit man. Gal jums pakviesti gydytoją?

Leah užsižiūrėjo į ugninį vandenį ir atsibudo iš hipnozės tik vyrui paminėjus gydytoją.
-Gydytoją? Kur galėčiau jį rasti?
Iš kart atsisuko į vyrą ir viltingomis akimis žiūrėjo į jį.

- Eime. - Pasakė vyras ir pradėjo eiti į kitą pusę, vis pažiūrėdamas per petį, ar Leah laikosi ant kojų, ar jai nereikia pagalbos, nes kruvinais drabužiais ji išties atrodė labiau sužalota, nei buvo iš tiesų.

Leah linktelėjo ir nužingsniavo kartu su kariu, kad ir kur jis vedė. Stengėsi eiti kuo normaliau, nešlubuodama, kad vyras nepamanytų, jog jai yra labai blogai. Bet tai padaryti buvo sunkoka dėl ją vis dar veikiančių nuodų, kurie jos kūną labai susilpnino.

Greit jie priėjo žmogų, kuris labiau priminė karį nei gydytoją. Jis buvo geltonplaukis, barzdos neturėjo, bet matėsi, kad jau buvo nesiskutęs kelias dienas. Buvo tvirto sudėjimo, pakankamai aukštas ir raumeningas. Veido bruožai buvo tokie, kad veidas atrodė kiek kampuotas. Atsisukęs jis iš kart suprato, ko bus norima. Nieko nelaukęs išsitraukė kažkokį tamsaus stiklo buteliuką. Jis buvo pilnas kažkokio tamsiai žalio skysčio. Padavė jį sargybiniui purtydamas galvą.
- Kokie jūs žmonės neatsargūs. Jei mums už žmonių gydymą moka iš valstybės iždo, tai dar nereiškia, kad galima daužyti galvą į sieną ir tada eiti pas mus, kad išgydytume. - Sargybinis tuo metu perdavė vaistus Leah.
- Gerk. Tai naujausia Nepriklausomo Tyrėjų Instituto formulė. Pagaminti nereikia jokių ypatingų retų augalų, tik magijos. Labai veiksmingas daiktas.

Leah akimis nuskanavo vyrą ir net nebūtų pagalvojusi, kad šis yra gydytojas, tačiau šiam prakalbus viskas pasidarė aišku.
-Dėkoju.
Gavusi buteliuką akimirką į jį pasižiūrėjo, o po to tiesiog užsivertė ir išgėrė.

Per Leah kūną prabėgo nemalonus šaltukas, skonis vaistų taip pat nebuvo geras - lyg geriant šaltą, silpną, persaldintą arbatą su per ilgai paliktomis žolėmis, kurios jau naudotos ne pirmą kartą ir skonio daugiau nebegali suteikti, tik išmirkusios pradeda trupėti. Buvo ir dar kažkoks kitas keistas, egzotiško skonio prieskonis, nors buvo sunku pasakyti kas tai. Išgėrus Leah žaizdos po truputį pradėjo skausmingai trauktis. Nuodų poveikis dingo.

Leah susiraukė pajutusi vaistų skonį, tačiau prisivertė viską nuryti. Tada pajuto skausmą visame kūne, kol žaizdos ėmė trauktis. Po dar kelių minučių skausmas aprimo. Leah nustebo, kad viskas taip greit pasibaigė. Kiek išpūtusi akis apsižiūrėjo kelias žaizdas, tikrai išnyko. Pakėlusi akis pažvelgė į gydytoją ir jam linktelėjo padėkodama.
-Dėkoju už vaistus. Jaučiuosi, lyg nieko nė nebūtų nutikę.
Vis dar nustebusi kalbėjo mergina.

- Tai, institutas sukuria nuostabių dalykų. - Atsakė.
- Aš grįšiu į savo postą. Jei ko reiks - sakykit - Pabaigė kalbėti sargybinis ir nuėjo šalin. Daktaras tai pat nebekreipė dėmėsio ir užsiėmė kitais darbais.

Mergina linktelėjo ir apsisukusi išėjo.
-Gal metas aplankyti kitas tautas?
Su savimi bekalbėdama ėjo miesto keliu.

Miestas toliau bruzgėjo kaip visada. Vienintelis neįprastas dalykas jame - tai mažas vyrų skaičius, paaiškinamas tuo, kad buvo stiprinama armija.

Beeidama miestu Leah švelniai sprigtelėjo į Ifričio indą norėdama atkreipti jo demesį.
-Ei Ifrit, nenori pasikalbėti? Man nuobodu, tau irgi turėtų būti nuobodu.

Ifritis iki tol sėdėjo sukryžiavęs kojas ir galvojo. Merginai sudrumstus ramybę jis pakėlė akis į ją.
- Ko nori? Gal aš turėčiau padainuoti ar pašokti? - Paklausė sarkastiškai.
- Nors, jei išleisi iš šio indo galiu padaryti tai ir dar daugiau.

-Kad užpultum mane ir pabėgtum? Taip, žinoma..
Taip pat sarkastiškai atrėžė jam Leah.

Ifritis trumpam nutilo. Tada pamąstė.
- Kur dabar žadi keliauti? - Paklausė.

-Planuoju keliauti į vidines tautas, nes ten dar niekad neesu buvusi, tačiau, kad ten nusigaučiau reikia praeiti pro Vandens arba Blogio tautą. Nemanau, kad keliauti per Vandens tautą yra gera idėja, nes jie turi pranašumą prieš ugnį..
Svarstė mergina atsakinėdama į Ifričio klausimą.
-Ką manai?

- Na, vandens tauta pakankamai rami ir maloni, bent jau iš išorės, bet daugelis jų tiesiog viską slepia. Jų kovos būdas neretai greičiau nuodai nei tiesioginis puolimas. Bet turėtum būti pakankamai saugi. Tik jei susitiksi kokį nors iš ten gyvenančių padarų bus blogiau. Beje, nemažai teks keliauti laivu. Ne, aš tikrai nesiūlyčiau pro ten keliauti. O kas jei aš dar netyčia iškrisiu per bortą? Nenoriu gulėti jūros dugne kol stiklas sutrūnys, jei šis magiškas butelys iš vis gali sutrūnyti. - Net nusipurtė nuo minties praleisti nežinia kiek laiko jūros dugne arba kokio jūsų pabaisos pilve.
- Na, o blogio tauta visai kitas reikalas. Ugnis puikiai tinka naikinti visoms ten esančioms šlykštynėms. Beje, ir daug arčiau nuo šio miesto. Jis gi stovi visai netoli sienos su blogio tauta. Kas gali baigtis blogai? Na ten pilna bjauriausių ligų, tave gali keliaujančią per mišką užpulti žmogus-šikšnosparnis, ar į savo irštvą nusitempti pelkių pabaisa. Beje, laikykis atokiau nuo miestų. Pabaisos puls sąžiningai - nuodais, tiesiogiai ar su magija. Miestuose į savo galios siekimo žaidimus tave įpainios aukštuomenė, o tada gali liūdnai baigtis. - Pabaigęs pasakoti, ką žinojo trumpam nutilo. Bet tuojau vėl prabilo.
- Ar žinojai, kad ir blogio, ir gėrio tautos abi kilusios iš tamsos tautos? Jos nesusiformavo taip kaip kitos. Visa tai susiję su religija. Aišku, negaliu sakyti, kad prie blogio tautos sukūrimo neprisidėjo demonai, bet negaliu sakyti, kad vien jie buvo už tai atsakingi.

Mergina įdėmiai klausėsi, ką Ifritis jai pasakojo. Ji kiek nustebo, kad šis bent kartą jai nusprendė padėti, tačiau to priežastis ir taip buvo aiški. Ji linktelėjo.
-Praplėtei mano žinias, bet aš su tavimi sutinku, Vandens tauta savo žemėse turėtų per didelį pranašumą, o per Bliogio tautą pereiti išeitų daug lengviau. Ten ir keliausime.
Šyptelėjusi nusprendė Leah.

Ifritis tik gūžtelėjo pečiais. Tada šyptelėjo ir patrynė rankomis.
- Aš tau pagelbėjau. Matai? Manimi galima pasitikėti. Kodėl tau neišleidus manęs? Galėčiau rodyti kelią bei padėti kovoti. - Kalbėjo net žinodamas, kad vis vien nieko neišeis.

Leah šyptelėjo Ifričiui atgal.
-Padėjai ir aš tau dėkoju už pagalbą. Būtų gerai, kad dar padėtum ir kelionėje.
Besišypsodama ėmė žingsniuoti tolyn ir nė nežadėdama išleisti Ifričio šiuo metu.

- Nedėkinga, prakeikta, duobės dukra... - Ifritis pradėjo murmėti prakeiksmus, kurie turėjo reikšmės tarp demonų, o kai kurie ir ne tik. Galima buvo išgirsti tik kelis pirmus žodžius, nes greit murmėjimas pasidarė tylesnis. Po kiek laiko jis vėl prakalbo garsiai.
- Nesuprantu, kam daryti geraširdį, nesavanaudišką darbą, jei už tai atsakoma taip? O dar mus vadina išperomis, blogio įsikūnijimais ir panašiai. O aš net ne demonas! - Šūktelėjo (galbūt apsimestinai) pasipiktinęs ir mostelėjo rankomis į viršų. Butelyje pakilo ugnies sūkurys, paslėpęs ifritį. Šis sūkurys išsilaikė, ifritis buvo pasislėpęs, atrodė, kad Leah nešasi ne ifritį, o ugnies sūkurį butelyje.

Leah tik šyptelėjo žvilgtelėjusi į didelį Ifričio nepasitenkinimą.
-O tu turi charakterį.
Nusijuokė mergina eidama keliu pirmyn.
-Aš ir nesakau, kad tu demonas. Manau, kad esi summonas. Atėjus laikui aš tave išleisiu, nes laikyti bet ką butelyje yra tikrai neteisinga. Aš pati nenorėčiau atsidurti tokiam kalėjime.

Ifritis nebeatsakė. Sūkurys toliau siautėjo butelyje. Atrodo, jis nusprendė šiuo momentu nekalbėti su Leah.