Miško glūduma

Miško tankmė. Vienas miško kraštas yra Terrorplago šone, priemiestyje. Jis priskaičiuojamas miestui, bet tai tik mažytė miško dalis - vienas kraštelis. Likusi miško dalis miestui nebepriklauso. Pats miškas didžiulis, didesnis už sostinę. Jame lengva pasiklysti, nes medžiai, nors ir nematai, kaip juda, apsisukus jau būna pakeitę vietas. Čia bastosi įvairūs padarai iš žmonijos košmaro. Taip pat pasitaiko ir atsiskyrėlių, kurių bijo net čia gyvenantys padarai. Sakoma, kad miške egzistuoja ir saugios "oazės", bet niekas iš tiesų to nežino.

Paklydėlė toliau lėkė per mišką, bet dabar lėčiau, buvo panašu, kad ji pati bijojo miško tankmės, nes gaudydavo įvairius vargšus tik pamiškėje. Jų jai užtekdavo prasimaitinti. Vis dėlto, nieko nepaisydama ji bėgo toliau.
[16 hp left]
[Lukai - 4 points kol pagaus, Luna jei vysis irgi trūks 12 points.]

Bėgdama paklydėlei iš paskos jau tiesė ranką link jos apykaklės, kad pagriebus galėtu ją smogti į žemę.

The member 'Luka' has done the following action : Actions

'Use skill' :

[o velnias kiek daug atsilikus -.-]

Vijosi sesę.

The member 'Luna' has done the following action : Actions

'Use skill' :

Paklydelė matė, kad Luka ją jau pavjo. Vis vien ji bėgo toliau.
(jau gali pulti, puldama ją ir sustabdysi. Tada Lunai reiks surinkti perpus mažiau taškų kol jus pasieks. Lunai dabar trūksta dar 6 taškų. Jei sustabdysi tetrūks 3.)
│16 hp left│

-Sustok sakau!
Pagaliau pagriebusi už apykaklės smogė ją žemėn ir iškart išsitraukusi savo kardus bandė persmeigti per jos rankas kad daugiau nejudintus iš vietos.

The member 'Luka' has done the following action : Actions

'Normal attack' :

Luka pataikė paklydėlę trenkti ant aštraus akmens, sudėjus tai su Lukos ataka, paklydėlė neatlaikė ir pavirto dulkių krūva. Dulkės buvo panašios į pelenus, bet svorio lyg smėlis. Aplink medžiai buvo tamsūs, neaišku, iš kurios pusės merginos atėjo.
│+10 exp kiekvienai│

Pagaliau prisivijo sesę, bet nespėjo į smagumus. Tik iš dulkių krūvos pasiėmė savo dagerį. Nuvalė jį į kelnes bei pasidėjo į vietą.
-Šaunu
Paplojo Lukai per petį ir apsidairė. Arba jai su orientacija nekažkas, arba vėl kažkokie burtai, nes rodės susisuko galva ir nežinojo iš kurios pusės ką tik atbėgo.
-O neprisimeni ar ta moteriškė buvo tam geram pinigų dalinimo sąraše?

Nustebusi žiūrėjo į dulkių kupstą, kur prieš tai gulėjo moteris, kol priėjusi sesuo nepliaukštelėjo jai per petį. Tarsi atsipeikėjusi išsitiesė tuo pačiu ištraukdama savo kardus iš samanyno. Apsidairė susirūpinusi, nes nežinojo, kur po velnių dabar jos pasidėjusios.
-Taip, dulkės buvo minimos sąraše.

-Na jei taip, tai tada dar geriau
Kreivai šypsodamasi nusivilko savo paltą, patiesė jį šalia kruvos ir delnais ėmė semti dulkes ir pilti jas ant rūbo. Kada viskas buvo baigta, suvyniojo ir surišo rankoves, bei patį ryšulį persimetė per petį.
-Dabar beliko išsiaiškinti kaip iš čia grįžti
Vis dar šypsojosi

Kol sesė rinko dulkės, Luka geriau apsidairė. Ši vieta jai šiek tiek kėlė šiurpą, tad Lunai užsimetus savo suvyniotą rūbą, priėjusi įsikibo jai į parankę ir šyptelėjo vis dairydamasi į šalis.
-Iš kurios puses... mes parbėgom?

Aplink visos pusės atrodė vienodos. Niekur nebuvo nei jų pėdsakų, nei ženklų, reiškiančių, kad netoliese gali būti pakraštys. Tolumoje kartais buvo galima išgirsti šiurpių spygavimų, vienu metu iš netoliese buvusių krūmų buvo pasigirdęs juokas sumišęs su šnypštimu, taip pat buvo įvairiausių kitų garsų.

Nuo keistų garsų aplinkui šiurpo oda ir Lunai beliko džiaugtis, kad ji neviena čia. Kadangi Luka buvo įsikabinusi į parankę, tai buvo visai patogu suspausti durklo rankeną, kuris buvo užkištas už diržo ant liemens.
-Gal ten?
Mostelėjo galva į šoną, iš kurio lyg ir nesklido bauginantys garsai.
-Mums pakolkas nereikia daugiau prizų, tiesa?
Norėjo sprukti iš čia kaip galima greičiau.

Nusišypsojusi linktelėjo galvą.
-Šiandienai užteks.
Trūktelėjo Luną link nurodytos pusės, kad galėtu apsisukti ir nerti iš čia, kol nesusitiko su dar didesniais pamišėliais.

Kad ir kur jos ėjo, miškas nesidarė šviesesnis. Garsai tilo, liko už nugaros. Aplink jas buvo mirtinai tylu. Greit jos pasiekė vietą, kur praeinamas takas išsiskyrė į dvi puses - vienas buvo juodas, lyg išdegęs, ant jo buvo kažkokių keistų beveik kaip žele juodų dėmių(blobs). Kitas takas turėjo raudoną atspalvį, jį vagojo kirčiai bei įskilimai aštriais kampais.

Kažkaip ėjo tylomis, kol priėjo tą kryžkelę. Sužvairavo į sesę ir išsišiepė parodydama dantis.
-Raudoną?
Pasuko į raudoną taką. Net nereikėjo išgirsti Lukos atsakymo, nes ir taip puikiai žinojo pasirinkimą.

Visa kelią ėjo tvirtai viena ranka įsikibusi sesei į parankę. Kita laikė už kardo, jei sumastytu, kas iššokti iš miško tamsos. Akimirka šiek tiek apėmė neramumas, juk nenormalu, kad miške tylu. Sustojus kryžkelei nupurtė šiurpas pažvelgus į juodą pūlinga taką.
-Vis toliau vis baisiau...Gal... Kelias į pragarą?
Kilstelėjusi antakį su velniška šypsenėle atsisuko į Luną.

Šypsena dar labiau praplatėjo.
-Dar niekada nemačiau pragaro. O gal ir tėvus sutiksim?

Atsisuko į kelią, su ta pačia šypsenėle. Sesers žodžiai sužadino jos smalsumą.
-Kitaip negali būti, kai užaugę tokie jų vaikai.
Atsikabinusi nuo sesers pradėjo eiti pirmoji raudonuoju taku užsimesdama rankas už sprando. Su šiokiu tokiu susijaudinimu, nes jau norėjo sužinoti kas po galais jų laukia kelio gale.
-Turbūt jie jau ten karaliauja.

Takas buvo ne tiesus ar vingiuojantis, o ėjo daugmaž zigzagais. Turėjo daug aštrių kampų. Kelias buvo raudonas persipynęs su juoda. Aplink tvyrojo spengianti tyla, didelė įtampa bei slogus jausmas. Medžiai toliau buvo vienodesni - šakos užsibaigiančios aštriais kampais, daug dyglių, vyraujanti juoda spalva. Medžiai atrodė kažkokie išsukinėti, lyg nenatūraliai persisukusios rankos. Kiek toliau takelis darėsi tiesesnis.

-Kas be ko!
Džiausmingai šūktelėjo atsakydama į sesės repliką. Tas vingiuotas kelias kiek erzino ir sengianti tyla kėlė jaudulį, bet raudona besimaišanti su juoda vertė šypsotis bei glostė širdį. Beveik kaip namie

Pusiaukelei pristojo laukdama, kol sesę ją pasivys ir galės į ją įsikabinti.
-Zigzagai...blogą....
Lukos veidas pradėjo mainytis ir po biški balti.